įmonių steigimas

Mažosios bendrijos privalumai:

  • Nereikia įstatinio kapitalo
  • Ribota civilinė atsakomybė
  • Dalyviai patys gali dalyvauti valdyme
  • Yra lengvatų pelno mokesčiui. Gali būti 0 proc.

Apie mažąją bendriją

Mažoji bendrija yra naujausia juridinio asmens teisinė forma, kuri atsirado tik 2012 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymui.

Ji yra tarpinis variantas tarp Individualios įmonės ir Uždarosios akcinės bendrovės, kadangi Mažajai bendrijai būdingi abiejų požymiai. Mažoji bendrija yra privatus, ribotos civilinės atsakomybės asmuo, kurio steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, kurių yra nuo 1 iki 10.

Privalumas, palyginus su Uždarąja akcine bendrove yra tai, kad steigiant Mažąją bendriją nėra įstatinio kapitalo reikalavimo.

Mažoji bendrija iš kitų juridinių asmenų formų išsiskiria tuo, kad išstodamas narys turi galimybę susigrąžinti savo padarytus įnašus (kurie galėjo pasikeisti priklausomai nuo bendrijos veiklos pelningumo).

Mažojoje bendrijoje nėra būtinas vienasmenis valdymo organas. Dalininkų susirinkimas gali priimti visus sprendimus. Tokiu atveju Mažąją bendriją santykiuose su trečiosiomis šalimis atstovaus jų išrinktas mažosios bendrijos atstovas, kuris nebus laikomas vienasmeniu valdymo organu. Galima rinktis ir tradicinę valdymo struktūrą, kai pagrindinis valdymo organas yra vadovas.

Struktūra be vienasmenio valdymo organo, balsuojant susirinkimuose vienas narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo to, kokią dalį įnašu narys padarė.

Su vadovu yra sudaroma ne darbo, o civilinė (paslaugų) sutartis. Darbo sutartys sudaromos tik su darbuotojais, kurie nėra Mažosios bendrijos nariai.

Mažosios bendrijos pelno dalis, skirta mažosios bendrijos nariams, paskirstoma kiekvienam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui, bet nuostatuose gali būti numatyta ir kitokia pelno paskirstymo tvarka. Mažosios bendrijos pelnas jos nariams gali būti paskirstomas ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Mažosios bendrijos steigimas 130€